Vaida Bubrevičiūtė „Tarsi“

Gal tai mane tik ir laiko. Neleidžia taip lengvai paleisti. Neleidžia to išsižadėti. Bet leidžia ieškoti toliau, nert giliau už galimybių ribų. 

Tai tarsi bangos, kurios niekada nenurimsta, neša tolyn. Tai tarsi saulė, į kurią nelemta, negalimažiūrėti ilgai, nes akys jaus pasekmes.

O gal jau mano akys jas jaučia, tik to iki galo nesuprantu?

Tai mažos ir skirtingos detalės, kurios savarankiškai geba susijungti į vieną visumą.

Tai įvykiai, kurių neįmanoma paaiškinti, nors protas reikalauja išgirsti išsamų paaiškinimą su visomis detalėmis.

Tai stebuklas, kuris įvyko, ir dėl to įvykio niekas nenori girdėti kažkokių paaiškinimų, išvadų, nes tai ir sugadintų šį įvykį.

Tai tarsi paslaptis, išgirsta tikrai ne iš paprasto žmogaus, nes tokia paslaptimi tarsi kažkas gundo pasidalinti, bet tai tarsi paslaptis, kuria nusprendė pasidalinti brolis. Tos paslapties neįmanoma išduoti, nes tai per daug šventa.

Tai tarsi vienas žodis po kito, viena mintis link kitos minties...

Tai tarsi be pradžios ir tuo labiau be pabaigos.

Tai yra tai, ko aš tikrai nesuprantu ir niekada nenoriu suprast, ieškot paaiškinimų. 

Pasvalio Petro Vileišio gimnazija, 3c klasė