Klaudija Audickaitė „Auksinė laimė“
Tą vakarą aš stovėjau laukuose grūdų. Užuodžiau juos bei jų nuostabų, saldų kvapą. Man buvo taip gera ir jauku, kad net norėjau pasilikti čia visą gyvenimą – paskęsti mintyse, laukų grožyje... Jų auksinė spalva man lyginosi su saule ir po beribiu dangumi skrendančiomis bitėmis. Būtent visa tai man priminė nuostabią šios vasaros pradžią: šiluma, gėris, meilė ir aš pati grūduose, džiaugiuosi šiais tobulais gamtos sukurtais dalykais. Aš per juos brendu lyg plaukdama jūroje. Tik skirtumas toks, kad juose galiu rasti pabaigą, nepaklysti – nuolat klajoti.
Klaudija Audickaitė, Pasvalio Petro Vileišio gimnazija, 2b klasė
Komentarai
Rašyti komentarą