Klaudija Audickaitė „Šviečiant saulei“

Tamsa – joje lyg jauku ir šiek tiek baugu. Nematau bėdų, kurios yra be kančių, kurias aš jaučiu. Aš lyg aklas. Einu lėtai naktį vienas gatve, kurioje nėra jokio žmogaus – draugo. Noriu kažką susitikti, bet deja... Deja, aš nieko nematau. Jeigu ir eina žmogus – jis manęs tiesiog nepastebi. Tada jaučiuosi liūdnas, atstumtas ir niekam nereikalingas. Tik dieną šviečiant saulei esu matomas, bet tik tiems kas nori mane matyti – daugelis manęs bijo, kai dažnai būnu kartu... Tikiuosi aš kažkam rūpiu... Šešėlis aš vardu.


Klaudija Audickaitė, Pasvalio Petro Vileišio gimnazija, 2b klasė

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Gabrielė Pavlauskaitė „Rytas“

Klaudija Audickaitė „Tragedija“

Klaudija Audickaitė „Laukimas“