Simona Janulevičiūtė „Rytas“

Ankstyva migla po tamsios nakties nugulusi žalius laukus. Stoviu basa ir vienmarškinė rasotoje, dar rodos miegančioje žolėje. Stebiu lėtus, užsimiegojusius paukščius, kurie viens kitą tyliai žadina ir kviečia vis pradėti naują dieną. Šiuo laiku, tarp nakties ir ryto, taip tylu, ramu ir gera. Jokių darbų, problemų. Nieko rodos ant pečių nėra. Jaučiuos laisva. Susiliejusi su savo mintimis ir žeme, kuri kaip motina, švelniai glosto pėdas ir neleidžia joms atšalti, išgirstu, kaip iš toli atsklinda nuoširdi daina. Tai paukščiai sveikinantys saulę. Jos lengviems spinduliams palietus mano veidą, supratau, kad metas grįžti į tikrąjį pasaulį.

Pasvalio Petro Vileišio gimnazija, 2 klasė