Gabrielė Pavlauskaitė „Rytas“

Rytas... Mano šiandienos rytas. Rytas, kai supratau, kas manyje kitaip, kažko nėra. Tas vidinis balsas...

tikėjimas pasakomis – jis dingo!...

Atmerkiau akis ir supratau, kad tapau eiliniu suaugusiu žmogumi, kuris niekuo neišsiskiria, kuris tiki akimis...

O man jomis regėti sunku.


Biržų „Saulės“ gimnazija, 3d klasė

Komentarai

  1. Įdomi metafora: buvo naktis - sapnų, svajonių pasaulis, pasinėrimas į save, ir - rytas, kai viso to nebelieka... Pasikeitimas žmogaus viduje: tampi eilinis, suaugęs, regintis tik akimis... Gal tai išėjimas iš vaikystės?

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Eva Rudžionytė „Debatai“ / Adil Latefi

Deima Valuntaitė