Klaudija Audickaitė „Ryto ramumas“

Pabundu ir stengiuosi pramerkti savo traiškanotas akis, bet saulė taip stipriai skverbiasi pro mano kambario langą, kad net sunku atsimerkti. Šiltieji saulės spinduliai – tai jie mane ir pažadino. Rytas toks nuostabus. Tikriausiai bus labai graži diena, nuveiksiu kažką tokio neįprasto. Juk ne kasdien anksti ryte pabudę savo akimis regime šviečiančią saulę. Man patinka rytas. Nuostabiausia tai, kad išėjus į lauką ne bet kada, o būtent ryte – girdime geriausiai. Gera pabūti lauke. Stoviu ir girdžiu tyloje čiulbančius paukščius ir lengvą vėjelį, tai toks nuostabus jausmas ir galimybė apgalvoti savo ateinančios dienos tikslus ir problemas esančias širdyje. Būtent dėl to aš myliu rytą ir tylą, o labiausiai rytą tyloje.

Pasvalio Petro Vileišio gimnazija, 2b klasė