Klaudija Audickaitė „Gležnos pėdos“

Tyla. Aš stoviu basa ir mano siela nuoga. Ryto migla apramina mane. Rūkas leidžia man jaustis taip, lyg būčiau debesyse. Taip pilka, tolumoje vos kažką matau. Aš basa ir mano kojos jau pamėlynavusios nuo šalčio. Šlapia žolė ir ant jos užsidėjusi ryto rasa – ji truputį apiprausia mano gležnas pėdas. Einu tiesiai lyg plaukdama bangomis – aš jaučiu, kad jos mane neša į vieną pusę ir į kitą. Lėtai. Su džiaugsmu ir pasitikėjimu nuraminu save – esu laiminga.

Pasvalio Petro Vileišio gimnazija, 2b klasė