Bronius Krivickas „Giesmės žaismui, grožiui, laisvei ir nakčiai“

    Jis sapnuoja... Didįjį ir baisųjį grožį jis tik sapnuoti tegali, nes kažkas davė jam per siauras ir per silpnas akis: dieną ji apakina žemės saulė ir jis negali regėti milijonų erdvės žvaigždžių; naktį erdvės ugnys į jo siauras akis atsimuša tik kaip mažyčiai žiburėliai.

    Bet iš žvaigždžių ir iš anapus žvaigždžių į jį krinta didžiojo grožio spinduliai ir nukritę sužėri jo sapnuose. Ir sužėri gražia ir baisia liepsna, o jis dreba iš baimės ir iš nusižeminimo nepakelia akių, nes jis jaučia, kad didysis grožis turi būti Dievas!