Aurelija Kaušaitė „Žodžiai apie žodžius“ / Vizma Belševica

 Vertimo ir redagavimo bakalauro studijų III-o kurso studentė Aurelija Kaušaitė (Mykolo Romerio universiteto Humanitarinių mokslų institutas, Vertimo ir redagavimo studijų programa) pasirinko latvės Vizmos Belševicos eilėraštį „VĀRDI PAR VĀRDIEM“. Vizma Belševica (1931-2005) latvių nominuota Literatūros Nobelio premijai, sovietmečiu net dešimt metų nebuvo spausdinama ir išgyveno versdama kitų tekstus. Janis Elsbergs, poetės sūnus leido spausdinti jos eilėraštį „VĀRDI PAR VĀRDIEM“ internetinio žurnalo Modern Poetry in Translation rengiamų vertimo seminarų puslapyje. Latvių poetė Inga Gaile parengė pažodinį eilėraščio vertimą į anglų kalbą ir komentarus. Paskelbus kvietimą ir komentarus 26 vertėjai, poetai iš viso pasaulio pateikė savo eilėraščio vertimus ir transformacijas į anglų kalbą.

ŽODŽIAI APIE ŽODŽIUS

Žodžiai aplankė mane sapne. Žodžiai supo mane

lyg berniokai, kurių mamas dėl jų iškvietė

į milicijos poskyrį. Mažiausio

ir labiausiai mylimo žodžio apvali burna tapo kampuota ir

suvirpėjo.

Atrodė, kad jis sušuks: Nuo šiol aš gražiai elgsiuosi.

Bet veltui – jis nebuvo rėkiantis žodis.

Tada tariau:

Žodžiai, mano žodžiai, kai jie mus griežtai teis,

Nenuleiskite galvų! Teisiamųjų suolas

tik nusidėvėjęs slenkstis, kurį reikia peržengti, kad duotume pradžią

Pasauliui be sienų. Žemė, nėra kambarys.

Kartą gyvenime visi turime išsiristi iš kiaušinio.

Paukščiai visada tai žinojo. Visi. Visi. Net ir višta.

Tai yra žinoma paukščiui, poetui ir žodžiui.

Nuosprendis, net ir aukščiausias nuosprendis – tai mūsų laisvė.

Kurios negali atimti. Išorė gniaužia kvapą.

Nereikia gręžtis į savo sienas – gyvenimą.

Miršta paukščiai, miršta ir poetai. Bet net kirvio ašmenys

negalėtų iškirsti žodžio, pasakyto prieš mirtį.

Suskaldyto žodžio neįmanoma sulipdyti.

Kaip kregždė danguje – niekas negali jos pagauti.

Žodžiai, mano vieninteliai žodžiai, negailėkite manęs.

Javai negali gailėti lauko kur varpa turi augti.

Be daigų ir be noragų, dirva greitai sumenksta.

Pjaukit giliau, skaudžiau, kad sužydėtų naujos mintys.

Ne jūsų rūpestis: ar jie garbins jus, ar nubaus.

Poezija pagaliau užveria mus skiriančius vartus.

Toliau eikit patys. Suteikdama jums gyvenimą,

Atsakau už viską

Žodžiai, mano žodžiai…

Vertė Aurelija Kaušaitė. Versta iš anglų kalba parengto Ingos Gailės pažodinio vertimo, redagavo dėst.Lora Tamošiūnienė