Vaida Bubrevičiūtė „Tik tu“

Padovanosiu tau viską, ko tik norėsi.

Negalvosiu, ar galiu tai padaryti, ar ne. Man svarbiausia tik tai, ką galiu tau duoti.

Visų pirma tu. Po to galbūt aš, o gal ir ne, nes tu užimi visas eiles mano galvoje, mano asmenybėje.

Atrodo, kad kai tavęs nebuvo, buvo atskiri fragmentai, o dabar viskas susijungė į vieną visumą, kuri

nešioja tavo vardą.

Kartais virsti kitu vardu, kitu jausmu.

Kartais pykstu, nes visada tik tu. Nes nebežinau kito jausmo, kito prisilietimo, kito žodžio.

Kartais viskas pasikeičia tik tavo dėka. Tik tavo vardą taria mano lūpos, kai tavęs reikia, kai reikia

tavo apgynimo nuo šio pasaulio. Tik dėl tavęs apima jausmas, kad galiu pasiekti visas viršūnes, tapti

tokia, kokia giliausiuose gelmėse noriu. Tik tu tas gelmes pažįsti.

Tik tu padedi atmerkus akis patikėti visomis tiesomis.

Kaip tau už tai galiu nedovanoti visko?

Noriu tik vienos dovanos iš tavęs. To paties ir daugiau.

Pasvalio Petro Vileišio gimnazija, 3c klasė